velinas

vẽlinas sm. (3^b) K, Rtr, NdŽ, KŽ, GrvT26, LD133(Zt, Arm, Lz, Dv, Švnč) žr. velnias: 1. Dievas kai tvėrė žemę, nusiuntė veliną marėsna žemių LTsIV423. Kap gaidžiai žugieda, velinaĩ eina gult Pls. Aš velei vẽlinu teksiu, o žu ito neisiu (ps.) Pls. Pasdairė, kad jau velinaĩ jį apstojo Eiš. Velinukas bijo perkūno Rod. Kur dingtum veliną išvydus, jis šaukia lyg gaidžiams negydus TS1898,5–6. ^ Prieg jam gyvent nenoriu, anas kap vẽlinas [i](blogas žmogus) Btrm. Kap velinai aprūkę [traktorininkai] Pls. Anyta vẽlino pramanyta Rod. Bagotam ir vẽlinas puodan šika Rod. 2. SD¹17,21, SD34, KlG21, WP105, Q520, Sut, N Tamui pasirodė sūnus Dievo, idant velino darbus išardytų CI606. Nuog to velinai drebėjo, tas (Jėzus) pragarą pergalėjo SGI121. Kiekvienas toksai … bus vėl ižduotas velinãmus ant pažudymo dūšios ir kūno DP104. O mes, norint krikščionys, pametę V. Dievą, ieškome pašalpos pasaulip, veliníep ir drauguosiamp jo DP115. Kursai [burtininkas] su velinu žinią turi ir ženklus kokius per jį (orig. gi) daro SD¹16. Ir aname sviete [Erodas] velinop su kūnu ir dūšia nuėjo BPI113. Bet jam Christus atsakė: Ne teip, velinè, kitaip parašyta DP109. Teikies velino spąstus suminti, o mane nuog to pati apginti SGII93. ^ O mes, jei nusidėsime, kokie būsime? Būsime teip bjaurūs kaip velinaĩ DK56. 3. scom. Neklausyk šito velino Dv. Su vẽlinu nemožna sugyvent Lz. 4. LKAI182(Lz) žr. velinys 1: Vẽlinas [v]andenį traukia LzŽ.

◊ kókį vẽliną ką nors: Dar reiks kókį vẽliną daryt Pls.

vẽlinas sùka (į̃nešė) apie einantį kur nereikia: Koks čia vẽlinas tave sùka! Žrm. Kiba mane vẽlinas čia į̃nešė! Pls. vẽlinas (velinaĩ) žìno Arm, Dv nežinia: Pradėt pradėjau, o toliau velinaĩ žìno (neatsimenu dainos) Rod. Velinaĩ jį žìno Dbč.

víenas vẽlinas tas pats: Víenas vẽlinas ar itep, ar itep sakyt Šlčn.